Dėmesio! Jei radode klaidų ar nepavyksta prisijungti/užsiregistruoti:

Jei nepavyksta užsiregistruoti ar prisijungti, jei puslapis meta kažkokią klaidą ar šiaip kas neaišku - rašykite el. paštu klaidos@jusugalerija.lt arba kreipkitės į JG administraciją per SKYPE: jusugalerija. Stengsimės skubiai atsakyti ir ištaisyti klaidas. Tik drauge su jumis mes galėsime sukurti tikrai puikią svetainę!

• Nuotraukos
• Blogas

Serganti ištikimybe.

Keistas jausmas, kai nejauti.

Nežinodamas, ar grįžai.

Šoka ypatingai. Čiukš, čiukš, čiukš.

Tik ligonis visom metų parom.

Protarpiais šnabždėdamas pavasarinio drugio sparno plazdenimas imitavo žmogaus juoką.

Lėktuvai krinta.

Nes pilkos masės neskraido.

Geležiniu riksmu.

Šimtas metų vienatvės.

Kasdien nelyja.

Jiems nebaisi mirtis. Jie tveria.

Ji verkė, nes neišgelbėjo žmogaus. Aš verkiu, nes neišgelbėjau sielos.

Neapsimetinėk savim, nes daraisi juokingas.

Vienam džiaugtis liūdna.

Kad aš vienas ir dvigubas būčiau.

Tu - mano venomis tekanti ramybė.

Adolfai! Eik valgyti.

Rašantysis toks viešai vienišas.

Aš nebeprisimenu vyšnių likimo.

Vaiko žaislai, langai praverti, delnai ištiesti ir paukščiai taikūs...

Du akmenys gulės šalia ir nepajėgs plepėti.

~

Matydamas mirštant žmones, sukurtus gyventi.

Garbanotos varlės ištiško ant asfalto ~

Didelėm akim, dažniausiai.

Vabzdys atskrido iš Amerikos popietės.

Gal naktimis girdi, kaip meldžiuosi Tau.

Tu Pavasariu, mielas, sergi...

Tyrų žmonių viskas tyra.

- Jis kitoks, todėl pribaikim jį!

Ir spindėjimą žalio lapo Tu pasiėmei su savim.

Ten jau guli visi mano kūnai.

Tegul neleidžia pasimiršti, kiek paukščių klykia kruvinam danguj...

Esi trečia, turėjai, sese, būti Jonu, o buvai trečia sesuo...

Genetinė mirtis.

Virtualus jausmas tvyrojo ore.

Viskas į delnus krisdavo pagalvėm ir pianinais.

Death is the brother of Sleep, is he not?

...galbūt jie visi sugrįžta naktimis, kai šviečia mėnesiena.

Tu per jaunas tikėti stebuklais.

O po kojom Tau klykė žiogai.

Spygliuota tyla.

Aš neturiu pinigų, kad galėčiau brangiai liūdėt.

Ir paukščio tyrame balse staiga pasaulis tampa mažas.

Tik tas, kas Tu esi.

Ir visssad, visssada, visssada lijo. Šaknim nuo medžių.

Kad ir kur benueitum, vis tiek esi čia.

Šįvakar pasauly jaučiuosi patogiai.

Tu klausaisi iki skausmo ir vaidenas, kad girdi.

Už sparnus neatsipirks.

O Tu prieš savaitę ir vėl paskendai.

Aš dilgėlių lauke pabūsiu, kai vėjas glostys mano raudonas, begėdiškai nuogas kojas.

Rūkas dabar turėjo savo gyvenimą ir savo istorijas.

Vai kas kartos Tau mano vardą kada kalnų nebus?..

Tu pirmas imtum juoktis iš manęs, jeigu nebūtumei pamiršęs juoko.

Kai gyventi šioje žemėje buvo likę penkiasdešimt minučių.

Tuoj nukris tai, kas kyla.

Jei tik visą gyvenimą rašyčiau Tau...

Ilgainiui imi pasiklysti, kai neturi į ką atsiremti.

Laukti to, kas neatsitinka.

Kur pasiliko mano rudenys.

Atneš mane ar pats nueisiu.

Penki iš jų galbūt buvo skirtingi.

Palikai be sielos veidą, negerai, bet palikai.

Kai ilgesys užsnūdęs tyli.

...bedugnėj skausmo sielvartingo gyvenimas kaip lašas dingo už geležim apkalto lango.

Niekuomet galutinai nesurandėja.

Let me burn.

Tu klausaisi iki skausmo ir vaidenas, kad girdi. (2)

Negyvenimą mano uždrausi?

Prapuolusio Draugo balsas, rastas tuščiuose namuose pirmadienį.

Priplėkusio cukraus kvapas.

''''

Kažin kas nejučia tamsumoj mums pečius apkabina...

O jeigu numirčiau, ar plaukus šukuotum man?..

Manai sugebėsi pakeisti sapnų pasaulį?

"čia" ir "dabar" virsta "visur" ir "amžinai".

Ar yra gyvenimas nuolatos būti lyjamam?..

Kad nuraminti būtų Dangūs.

Jis buvo išbalęs kaip mėlyni džinsai.

Mano kelias eina žydro dangaus kraštu - ten, kur be perstojo plaukia balti debesys...

Suskyla į santykius dydžiai.

Ant ištiestos virvės karojo trisdešimt aštuoni balti chalatai.

Trijų gyvenimų istorijomis.

Atsispindintys veidrodžiai nuo veidrodžių.

He disappears when he hides.

Mano angelas žino, kad nėra angelų.

Lyg būčiau padarytas iš meilės, vienatvės, šviesos ir paukščių.

Mes vėl į kažką tokiomis naktimis išsiliejame.

Likę dviese dar ilgai vien apie tai tylėdavo.

Namelyje prerijose Tu pragyvenai visus savo gyvenimus.

Šešėliai už kampo vaduoja sielas nuo kūnų.

Kartais glaustėmės katinais.

The World just don't disappear when you close your eyes, does it?

- Ne. Aš neužuodžiu sniego.

...galantiškos melodijos, graudžios savo maloniu praradimu.

We used to live together.

Nepavadintas žvaigždynas žėri žaliame rankogalyje.

Ruduo buvo rudinas, o kas tylesnio Tavo gyvenime?

- Dūšele, eikime namo...

Visai paprastai sugebėčiau išeiti, save pasiimti užmiršęs.

Apie du.

~Slaptasparniai~

Sėlinančios vėsos metas.

Žmonės vis gyvena kaip gyveno, tik Tu savim kaip duona dalinies.

Dar nėra blogo įrašų ;)