Sveiki! Tai unikalus bendruomenės portalas. Čia renkasi žmonės su ypatingu požiūriu į gyvenimą. Prašom gerbti ir mylėti :)
Dėmesio! Jei radode klaidų ar nepavyksta prisijungti/užsiregistruoti:
Jei nepavyksta užsiregistruoti ar prisijungti, jei puslapis meta kažkokią klaidą ar šiaip kas neaišku - rašykite el. paštu klaidos@jusugalerija.lt arba kreipkitės į JG administraciją per SKYPE: jusugalerija. Stengsimės skubiai atsakyti ir ištaisyti klaidas. Tik drauge su jumis mes galėsime sukurti tikrai puikią svetainę!
siaubia
2010-02-12 13:47:43
Širdis taip pašėlusiai plaka, tarytum koks laikrodis muša lygiai dvyliktą. Ji daužosi taip smarkiai, jog negirdžiu nei muzikos, nei barškančios klaviatūros, nei kaimynų šuns lojimo. Ir žinot, mano širdis nekenčia manęs. Aš tai jaučiu kiekvieną kartą, kai paklausau savo tariamos logikos. Mano širdis ir siela tarytum atskira būtybė, bandanti ištrūkti iš šio menko ir apgailėtino kūno. Manot, lengva vaidinti jog gyvenu ir laukti kada pagaliau tai baigsis? netikus aš šitam pasauliui. O šitas pasaulis netikęs man. Kiekviena diena tarytum laiptelis to dižiojo tikslo link ir aš vis kopiu ir kopiu aukštyn. Daviau eilinį žody sau, kad reikia suimt y rankas gyvenimą po 100dienio. Jokių gėrimų, jokių rūkymų, jokių kvailų balių. Vis dėl to, kol dar esu čia, reikia viską praleist turiningai. alia prasmingai nugyvent gyvenimą. Nežinau, gal y kokius tikėjimo vandenis pasinert, vis šis tas. apmaudas ima žinant, kai aplinka tave ne kaip turtingą asmenybę vertina, o kaip statistinį vienetą, svarbu snukių daugiau. Lyg kažkam rūpi, kas dedasi mano sieloj, ką aš išgyvenu patyrus kiekvieną gyvenimo smūgį. Vis labiau matau, kad ne savo vėžėse tūnau, ir vis labiau nuo jų tolstu. tai veda į prarają. Aš esu Dievo vaikas, labai zajabys.


Prisijungti
Atsitiktiniai
Komentarai