Kvailos mintys..
Tikriausiai visiem to pasitaiko.. bet kai negali jų suvaldyti tai visai kitas reikalas...;]
Kaip tyliai ir paslapčiomis žiūriu į mūsų nuotrauką.
Ji nuostabi..
po metu negaliu pamiršt tavęs..tavo mėlynų akių,nuostabios šypsenos,begalinio gerumo ir ...meilės.
Viskas kitaip. Pasikeitei tu ir tuo pačiu aš ..
Nemačiau tavęs visą amžinybę. Ir ji tęsis dar ilgai,nematysi daugiau manęs. Aš žinau,kad tu mane užmiršai,tuos mažus,bet nuostabius prisiminimus užglaistei širdy. O aš kaip kvailė vis dar tikiuosi to ,ko jau niekada nebus.Bijau tave net pamatyti,apkabinti,nes žinau,kad tas sušiktas draugiškas apkabinimas man reiškia viską.. viską dėl ko tu man toks svarbus ir po tiek laiko nepamirštamas. Negaliu patikėti,kad tu toks..
Tu šaltas su kitais draugais,vengi jų..Jie kaltina mane,kad tu atitolai nuo jų ,kad nesi tas linksmas vaikinas kurio buvo visur pilna kaip gyvsidabrio,o dabar ..
Tu pats tai nusprendei,atitolai ir nuo manęs,praeinant bijai žiūrėti man į akis,parodyti kaip tau sunku būti vienam,kai pačiam sunku pripažinti tai ką neigi jau visą mėnesį.
Apsimetu,kad to nepastebiu. Bandau supykti ,būti šalta su tavim,bet tos tavo akys..lūpos,žodžiai,šiluma .Vis dar Dievinu;*
Praleista naktis kartu.
Šalia vienas kito,tai dar vienas įrodymas,kad tu negali būti be manęs,o aš be tavęs.
O pasižadėjom,būti tik draugais...
Prisižadėjau tave pamiršti,po visko..
Blem kaip sunku..;\
Pažiūrėkit, o poto paspauskit ant kitos nuorodos ir parasykit peticiją
Kodėl taip sunku?
Kodėl tiek daug skausmo ?
Galų gale už ką ?
Viskas nusibodo,viskas šūdo vietoj,viskas px,niekas neįdomu,net nematau dėl ko gyventi,šypsotis,džiaugtis,liūdėt ir ..Ai kam to reikia,dabar sėdžiu,galvoju,ir nieko nesugalvoju ,nieko,kas palengvintu gyvenimą .. Jis koks buvo toks ir yra sumautas ir bespalvis.
Norėčiau mylėti,bet tai tik noras..Norėčiau atsiprašyti,bet atsiprašymas paskęsta atsakymo tyloje. Nu bl** Ir viskas tuo baigiasi... Vėl nauja diena,ir vėl dirbtina šypsena,netikra žmogaus asmenybė ir vėl...
Taip viskas š..,net nebeturiu žodžių,turėjau truputį vilties,dabar jos išviso nebėra,viskas tik blogiau ir blogiau ir kam visa tai...?
Gal dėlto,kad tai buvo pirma diena kai mes abu pasiryžom išeiti į lauką ,ji buvo kupina juoko ir simpatijos ;* (nepamirštama)